Paranoidinių simptomų atpažinimas ir kaip juos įveikti

Paranojė yra psichologinė problema, kuriai būdingas pernelyg didelis įtarumas ir baimė. Paranojiški žmonės linkę sunkiai ar net nepasitiki kitais ir turi kitokį mąstymą nei dauguma žmonių

Paranoidinis asmenybės sutrikimas dažniausiai atsiranda dėl psichologinės traumos praeityje. Ši būklė dažniau pasitaiko vyrams ir dažniausiai pasireiškia paauglystėje arba suaugus. Tačiau paranoja kartais gali atsirasti nuo vaikystės.

Paranoidinių simptomų priežastys

Paranoidinio asmenybės sutrikimo priežastis dar nėra tiksliai žinoma. Tačiau yra keletas veiksnių, dėl kurių žmogus labiau rizikuoja tapti paranojiku, būtent:

• Psichologinė trauma, pvz., tapimas seksualinio priekabiavimo ar fizinio smurto auka
• Tam tikri psichikos sutrikimai, pvz., nerimo sutrikimai, depresija ir šizofrenija
• Smarkus stresas arba psichinė įtampa
• Smegenų sutrikimai, pvz., demencija, Hantingtono liga, insultas ir Parkinsono liga
• Sunki nemiga
• Alkoholinių gėrimų vartojimas arba ilgalaikis narkotikų vartojimas.

Paranojiško žmogaus skanėstai

Tipiškas paranojiškos asmenybės simptomas yra sunkumai ar net nesugebėjimas pasitikėti kitais žmonėmis. Žmonės, turintys paranojiškų minčių, linkę manyti, kad kiti žmonės turi blogų ketinimų jų atžvilgiu.

Dėl to žmonės, sergantys paranoidiniu sutrikimu, dažnai nepriklauso nuo visko. Jie pabrėžia, kad turi mokėti dirbti savarankiškai, nepriklausydami nuo kitų. Be to, žmonės, turintys paranojiškų minčių, taip pat linkę būti perfekcionistai dėl įvairių dalykų.

Kasdieniame gyvenime paranojiškos asmenybės žmonės dažniausiai atrodys kieti, užsidarę arba rodys abejingą požiūrį į kitus. Toks požiūris dažnai parodomas naujiems žmonėms.

Be to, žmonėms, kuriems pasireiškia paranojiniai simptomai, paprastai pasireiškia šios savybės:

• Visada įtarkite, kad kitas asmuo turi slaptų motyvų arba nori jį įskaudinti
• Sunku bendradarbiauti su kitais žmonėmis
• Labai jautrus, kai sulaukiu kritikos
• Sunku suprasti jų pačių problemas
• Lengva atskirti arba izoliuoti socialiai
• Abejoju dėl kitų lojalumo
• Greitai supyksta ir linkęs būti priešiškas kitiems
• Užsispyręs, ginčytis ir visada mano, kad jis teisus
• Sunku atsipalaiduoti

Kai kurie iš šių paranojiškų asmenybės bruožų kartais primena kitų psichikos sutrikimų, pvz., ribinio asmenybės sutrikimo ir šizofrenijos, bruožus.

Todėl, norint nustatyti, ar žmogus tikrai turi paranoidinį asmenybės sutrikimą ir išsiaiškinti, kas jį sukelia, būtina psichiatrinė ekspertizė.

Kaip diagnozuoti ir gydyti paranoidines sąlygas

Asmenybės sutrikimus ar paranojiškus mąstymo modelius gali diagnozuoti ir įvertinti psichologas arba psichiatras, atlikdamas psichologinę apžiūrą, atlikdamas pokalbius ir psichologinius testus (psichotus).

Jei patvirtinama, kad asmuo turi paranoidinį asmenybės sutrikimą, psichiatras arba psichologas gali imtis kelių veiksmų, kad jį išspręstų:

Psichoterapija

Paranoidinio asmenybės sutrikimo gydymas paprastai apima ilgalaikę psichoterapiją. Tokio tipo terapija padės sergantiems paranojiškai bendrauti ir bendrauti su juos supančia aplinka. Šia terapija taip pat siekiama sumažinti paranojiškus jausmus apie save.

Todėl tikimasi, kad paranojinių simptomų turintys žmonės bus atviresni ir užmegs geresnius santykius su aplinkiniais.

Vaistai

Tam tikrais atvejais paranojines ligas gali prireikti gydyti vaistais. Paprastai tai daroma esant paranojiniam sutrikimui, kurį lydi kiti simptomai, pvz., nerimo sutrikimai, depresijos simptomai arba elgesio sutrikimai, pvz., priklausomybė nuo narkotikų ar savęs žalojimas.

Iki šiol paranojinis asmenybės sutrikimas nebuvo išgydytas. Tačiau kai kurie iš pirmiau minėtų gydymo veiksmų gali būti atliekami siekiant sumažinti simptomų sunkumą ir padėti sergantiems paranojiškai bendrauti bei pakeisti savo mąstymą į gerąją pusę.

Ne tik gydant psichologo ar psichiatro, bet ir aplinkinių žmonių parama taip pat atlieka svarbų vaidmenį padedant pagerinti sergančiųjų simptomus.

Jei jaučiate, kad dažnai patiriate paranojinius simptomus arba turite giminaičių, kuriems būdingi paranojiški asmenybės bruožai, turėtumėte pasitarti su psichologu arba psichiatru, kad jūsų paranojiniai simptomai būtų įvertinti ir tinkamai gydomi.